Nauji metai Tailande

Jei vėl apie viską iš pradžių, tai reik
papasakot kaip kirtom Tailando sieną. Gruodžio 29 nulipom nuo kelto denio nedideliam
užkampyje vardu Sungai Petani. Vizų neturėjom, todėl atsistojom į eilės galą prie
pasienio kontrolės langelio. Visi balti žmonės, t.y. didelė dauguma jų, į
Tailandą važiuoja be vizų ir vizitas šalyje jiems nemokamas. Iš visų baltų
žmonių šalių, yra dvidešimt tokių (tame tarpe ir Baltijos seserys), kur gyvena
ne visai balti žmonės, todėl vizų į Transvestitų karalystę jiems reikia. Tad
nors eilė buvo ir ilga, visi greitai susidėjo štampukus į savo baltų žmonių
pasus, o mumi, paskutinius eilėje, palydėjo į kambariuką, kur užgaišom su biurokratizmais,
ir tetai (o gal ir dėdei) muitinikei
kiekvienas sumokėjom po maždaug 70 Lt. Ši suma Tailande mus suteikia teisę
pasilikti 15 dienų. Iš Sungai Petani be vargo radom autobusą iki Tailando „rock
and roll“ vadinamos salos (nors ir ne visai sala, nes ant mažo snarglio
jungiasi su žeme) – Phuketo. Galvojom rokinroliškai naujaką sutikt, nors gal
kas ir ginčysis, kad tai ne šventė. Autobusu važiavom dar septynias valandas ir
Phuketo mieste (Phuket Town, taip vadinasi pagrindinis Phuketo salos miestas)
buvom jau visai vėlai vakare. Tada ieškojom nakvynės. Internetu iš anksto nieko
pagal kišenę susirasti nepavyko, tipo High Season, net ne High bet Peak! Su
tais High seasonais išvis atskira tema. Mums atrodo, kad tai yra toks laikas
metuose, kai visi viešbučių ir restoranų savininkai dvigubai užsikelia kainas.
Kokioj nors Palangoj aišku – vasara trumpa, per kelis mėnesius reikia
užsidirbti metams. Čia gi, kai visą laiką šilta, kainas reguliuoja kažkokios
turistų srauto permainos. Neva, jei daug turistų, tai galima ir kainas
užsikelt. Tiesa ta, kad nėra taip jau daug tų turistų. Visi vietiniai agentai
neduodantys ramybės išlipus iš autobuso ir visas internetas keldami „High
Season“ vajų yra melagiai. Taip buvo Malaizijoje, taip yra ir Tailande. Nuėjom
ir susiradom viešbutį. Ir net ne vieną, pirmam tiesiog nepatiko, o toliau trečio
jau tingėjom eit. Kitą rytą vis dar gąsdinami „High Season“ pliurpalų, kad
visam Phukete nėra laisvo kambario, nuvažiavom į pirmą pasitaikiųsį paplūdimį,
ten suradom namuką (bungalow, alkonas siūlo versti – „vieno aukšto namas su
veranda“) netoli jūros, t.y. išsinuomavom pirmą pasitaikiusį variantą. Būtume
ir dar susiradę, bet kad ir ta vieta padoriai atrodė. Kaina kaip Tailandui gal
ir nepadori (naktis – 140 Lt), betgi High Season ir čia nieko nepadarysi. Na
bent jau turėjom pusryčius ir baseiną. Na ir jūrą už 200 metrų (na taip, taip –
toli).
Gruodžio 31 neturėjom planų. Tik pasiruošėm
vaišių stalą ir savo namukyje, netoli baseino, sėdom laukt kol ateis nauji
metai (čia, jei įdomu, didesnė šventinės vakarienės nuotrauka).

Iki naujako likus kokiai valandai išsiruošėm
pažiūrėt kokia atrakcija vyksta ant paplūdymio. Iš esmės ten nieko ir nevyko,
didžiuliai viešbučiai beveik ant jūros kranto riebiai šėrė ir taip neplonus
savo klientus, beigi linksimo jų širdis ABBA ir C. Dion koveriais.


Paėjom kiek
toliau, kur kažkokiam rastamanų kabake leido Bob Marlėjų, kuris (garbė jam)
perrėkė kalėdines giesmes. Kad laikas neprailgtų leidom oro balioną.


Labai
linksma ir nepavojinga, ne tai kaip chlapūškės. Oro balionus leido daug žmonių,
todėl dangus atrodė baisiai gražiai, taip gražiai, kad romatiškai sugadintas
žmogus galėtų verkti vien dėl vaizdo. Nors ir romantiškai nusiteikę – neverkėm,
kažko trūko… Šampanas lediniam kibire – štai kas labai tinka naujų metų
naktį, sėdint kažkur ant paplūdymio ir laukiant saliutų.


Šampanas gal ir ne
geriausias, o gal ir ne šampanas visai, bet romantikos tokia smulkmė sugadinti
negali. Oro balionas, kurį paleidom, sudegė. Vėjo gūsis vartė ir blaškė vienišą
liepsnelę kol galų gale apvertė ir supleškino. Kad tik čia nebūtų blogas
ženklas, pamanėm mes ir nusipirkom dar vieną balioną. Teisybės dėlei reikia
pasakyti, kad tas dar greičiau pražuvo. Apvirto ir nukrito į jūrą.


Nusprendėm,
kad čia nėra jokių prietarų, o balionai brokuoti. Gerėm šampę ir laukėm naujako
nuo kurio nedingsi – vis vien ateis.


Vidurnaktį, kai mes jau skaičiavom pirmas
2008 metų sekundes, o lietuviai dar tik maišė baltą mišrainę, pakėlėm šampano
taures už draugus ir artimuosius bei palinkėjom jiems skanių silkių ir visko,
kas ten prie to priklauso.


3 thoughts on “Nauji metai Tailande

  1. gavom, gavom tuos linkejimus, aciu paciu;) o mes, kai tikejomes ziema vel praleisti be sniego, gruodzio 31 is pat ryto labai daug prisnigo, tai kadangi sventem sodyboj, tai su pasikniukais laxtem nuo kalno kai jus pliaze sildetes;)

  2. Pingback: Ko Samui. Bendri bruožai | du mėnesiai Tailande

Leave a Reply

Your email address will not be published. Required fields are marked *