Trumpas blogas oras ir Zaragoza

28 d. iš Burgos Fiatą kinkėm kelionei į Ispanijos šiaurę, link Prancūzijos, kelio tikslas – San Sebastianas, žymus kino festivaliais, banglentininkais, linksybėmis, visokiu kitokiu geriu, būtinu žymiam kurortui. Viena, kuo puikusis kurortas negali pasirūpinti, tai blogas oras.

Vasara sparčiai keitėsi į rudenį, lietus skalavo šonus, vėjas kedeno plaukus. Bent jau kedentų ir skalautų, jei būtume pravėrę mašinos langus. Miestas blizga, nuoširdžiai ir tyrai, kaip penkių žvaigždučių viešbučio tualetas, kviečia kur nors išleisti pinigus. Bet kuriame iš restoranų, prie bet kurios baltos staltiesės, su bet kuria 20 – 30 metų amžiaus vyno taure. Prašmatniam, Prancūzija kvepiančiam San Sebastiane vėl prasidėjus prašmatniam lietui, sėdom į mašiną ir vėl pradėjom sukiotis aplink ieškodami nakvynės.

Nejučia, tarsi kokio globotojo ranka pasuko fiato vairą atgal link
autostrados, palikdama prabangą bei drėgmę mūsų eikliajam žirgui alsuoti į
nugarą.

Kuo toliau lėkėme, tuo alsavimas labiau silpo. Žirgas troško, mes jį
girdėme tyru kalnų dyzelinu…

Važiavome link Zaragozos,
pakeliui sustojome kažkokiam mieste, kuris nepaliko didesnio įspūdžio nei
Šiauliai, todėl nakvynei pasirinkome puikią ir prašmatnią pakelės užeigą, kur
išgerę arbatos pasiklojome ant savo ištikimo žirgo balno. Zaragozoje asflatą mindėm jau ankstų 29 d. rytą. Iš pirmo žvilgsio miestas krito į akį. Toks visas romėniškas saulėtu dangum, šokinėjančiom varlėm bei gausybe moterų, kurių
bronziniams kerams neatsispirtų niekas.

Aplankėme žymaus Pietų Amerikos
foto menininko parodoje, malonu, kad nemokamai ir malonu, kad patiko. Bergždžias
darbas smulkintis ką matėm ir kas patiko, besidomintiems fotografija (pačia
plačiausia prasme), galim pasiūlyt nuorodą bei kantrybės laukiant, kol ŠMC
atgabens bent kažką panašaus.

Vakare Zaragozoje yra kur nueiti,
tiesa, pasirinkimas kuklus, bet pakankamas. Lengvai galima rasti vietų, kur nesirenka
turistai, ir kur galima pažiūrėti kaip linksminasi vietiniai. Mudu radom labai
jaukų, orientuota į hipių laikus, barą. Vienas trukūmas, kurį pajus kiekvienas
lietuvis, viešintis Ispanijoje, tas, kad labai sunku rasti barą, kuris alų piltų
į mums įprasto tūrio bokalus. Nakvojom visai prašmatniai, viešbutyje, pačiame
centre ir už pakenčiamą kainą.

Pasikartosim – gyvenimas margas – vieną naktį padedi
galvą ant balno ir užsikloji žvaigždėm danguje, o jau kitą – žiūrėk miegi minkščiausioje
lovoje, prausiesi didžiausioj vonioj ir prisivagi krūvą šampūnų, muilų ir t.t.,
kurie puikiai praverčia vėl pasiklojus žvaigždėmis.

Zaragoza gražus ir nenuobodus
miestas, gyventojų tiek pat, kiek Vilniuje, ypač smagu turėtų būti rudenį, kuomet
iš atostogų į labai didelį ir labai seną universitetą grįžta studentai.

Ir visa
tai tik per ranka pasiekiama atstumą nuo Barcelonos, kur ir numynėme išaušus
rugpjūčio 31 d.

Leave a Reply

Your email address will not be published. Required fields are marked *