Dvi salos Tailande – Koh Samui ir Koh Phangan

Sausio 4 d., deramai pasilsėję po šiokio tokio naujametinio šurmulio, pakilome tikrinti pagrindinio Tailando kozerio – salų. Variantų, kur važiuot, kaip ir salų, – milijonas. Tailandas labai smarkiai atvykėlių numindžiotas ir vis dar mindžiojamas kraštas. Po nelaimių bangos (tiesiogine prasme) 2004, jau pilnai atsitiesęs Tailandas dabar yra kratomas turistų ,,cunamio“ iš viso pasaulio. Todėl jei nežinai ką veikt ir kur važiuot
Tailande – tai anokia bėda. Reklaminių lankstinukų pilnas kiekvienas kampas,
juose yra visa informacija, kur tau reikia nuvažiuot ir koks autobusas tave
nuveš. Ko gero Tailande yra dar gerai nepramintų takų, bet šį kart nusprendėm
plaukt lankstinukų bangos vejami. Tiesiai į Tailando įlanką – į Andamano jūrą,
kuri berods, yra ne kas kita, kaip Indijos vandenynas. Sako, kad ten yra rojus,
negalėjom nepatikrint. Pirmiausia tikrinom Koh Samui.

Atvažiavom labai atsipūtę: neturėjom vietos žemėlapio, jokio supratimo kas kur yra, nerezervavę nakvynės. Tikėjomės, kad uoste mus pasitiks minia agentų su pasiūlymais ir taip netrukus išsiaiškinsim vietas, kur verta važiuot ir kainas už kiek nakvot. Deja niekas išlipus iš laivo neužpuolė, tik keli vangūs taksistai, kurie savo pasiūlymais nė kiek nepralinksmino. Pasimalę aplink, suradom tinkamiausia taksistą ir kažkur
nuvažiavom. Kažkur išlipom. Netrukom surasti vietinę „basanovkę“ bei perėjus tris
viešbučius susiradom sau kambarį, padoriu (gerąja prasme) atstumu nuo jūros.

Kiekvienas paplūdimys turi savo vardą, tarsi
kaip ir vietovė, čia nieko neįprasto ir niekuo nesiskiria nuo to kaip lietuviai
suskirsto pajūrį – Giruliai, Smiltynė ir t.t., tad buvusiems Tailande ir/ar
besiorentuojantiems trasvestitų pasaulyje – gyvenom Lamai Beach. Čia buvo antras
pagal populiarumą paplūdimys saloj ir pastarąjame, bent jau anot kelių gido
knygų, renkasi jaunesnė auditorija. Jaunumas – dalykas baisingai reliatyvus,
tad jei pasirinksim save kaip atskaitos tašką, tai aplink buvo vieni seniai.
Seniai – sekso turistai. Kaip ir Phukete iš kurio atvažiavom, taip ir čia, nėra
tiek daug transvestitų, kiek senų nupirdusių diedų su tailandietėm už parankių.
Tailandietės, žinoma, jaunesnės. „Draugių“ diedams susirasti ypač paprasta (diedais
šitam tekste vadinami 25 – 100 m. vyr. lyties turistai, dėl savo kvailumo,
skurdumo, naivumo, nelaimingumo ar dar bilia ko suvilioti tailandietiškų
kekšių).

Populiaresnėje gatvėje pilna barų, kurie šaukte šaukia, kad čia yra
moterų nuomos punktas. Dėl paprastos priežasties, kad pas tave ant kaktos
neužrašyta, kad neesi diedas, vienam vyr. lyties atstovui gatvėje vaikščiot
nėra patogu. Nes pasiūlymai iš tų „šaukiančių“ barų labai nekultūringi. Ir
moterys (ne tik jos) apsirengusios nepadoriai. Ir kai kurie vyrai nepadoriai
atrodo. Žinoma, kad labiausiai gluminanti akimirka yra ta (jei kalbam iš vyro
pusės), kuomet vis tik dirsteli į nepadoriai apsirengusią liekną, gražią,
ilgakoję tailandietę, o ji, pagavus tavo žvilgsnį, mirkteli nuo tušo sunkiom
blakstienom, papučia raudonas lupytes ir sodriu vyrišku balsu vilioja: „come in
darling…“ Nudelbi akis ir tiek. Kažkas smegeninei tada kratosi, baisus
prieštaravimas ištinka, ūži kaip senobinis kompas, greitai negalėdmas išpręsti sąmonės
ir pasąmonės ginčo:

-Tai
tau patinka vyrai ?

– Ne, žinoma, ne!!! Kaip galėčiau apie tai
galvoti ?!

– A…Tai vis dėl to galvoji…

– Ne, ne, negalvoju …

– Jei negalvoji, tai ko spoksai …

Jo…geriau akių nuo asfalto nekelt, ir nieko
negirdėt. Be pasiūlymo išgerti kokteilį, kitą su gera kompanija bare, yra marios
ir kitų pasiūlymų, klausimo forma žinoma – „Massage…?“ Ant kiekvieno kampo,
krūvos moterų siūlo masažo paslaugas, ne visos jos blogos, kai kurios tikrai daro
masažą…

Tad nebuvo galima nepasinaudoti šiomis maloniomis paslaugomis. Ir
pigiomis: pvz. viso kūno ar kojų, ar pečių masažas (nuo 1 val. iki 1,5 val)
kainuoja 21- 35 Lt. Tad Gražina neatsispyrė tradiciniam tailandiečių bei kojų
masažui.
Juokinga reikalo
dalis yra ta, kad tailandietės prie sumedžiotos aukos priskrenta ne vakarui ar
dienai, bet, muset, kad viso vizito saloje metu. Po dienos kitos, diedas,
atvažiavęs į Tailandą atsegtu klynu, tą klyną prisisega. Naujosios draugės
neatsikratysi, ji yra pavydi, ji reikalauja dėmesio, jei reikia pramogų, jei
reikia gydytojo ir šiaip jai reikia visko. Teko matyti, kaip „šviežiai iškepta
pora“ renkasi laisvalaikio pramogas. „Oi šito aš nenoriu, oi šito irgi, o šitam
tai reikia draudimo, o mes draudimo neturim, eime apsidrausti, aš žinau kur“.
Taip pat teko matyti, kaip vis dar atsegtaklynis diedas savo naujajai draugei
siūlo: „Ei pupa, eime čia į barelį paūžti!“ Tuoj pat surūgusi tailandietė jam
atsako – „ Oj ne, tik ne čia, eime kur ramiau, pavalgyti…“. Vyras paklūsta
… ir pasiteisina garsiai „čia juk bet kada galėsime sugrįžti … kai atsiras
nuotaika…“. Kiekviena klinika nusėta šviežia meile kvepiančiomis poromis,
moteriškos pusės vis serga ir serga. Žinant, kad už visą rūpestį moka diedas iš
savo kokios nors britiškos pensijos, kyla normali išvada, kad diedui išvažiavus
ir pažadėjus grįžti kitąmet, apsukri tailandietė iš kiekvieno paslaugos tiekėjo
susirenka savo duoklę už atvestą auką. Vis tik nemaloniausia ir graudžiausia,
kad diedai tiki, jie tikrai tiki, kad tris kart už save jaunesnėms moterims
patinka senas nuperdęs diedas. Gal jie neturi kuo rūpintis, bet labai nori.
Viskas čia turi savo kainą.

Jei tu neesi sekso turistas, Koh Samui, ar
kokiam Phukete nekaži ką ir benuveiksi. Alternatyva viena – vandens pramogos (mot. past. išskyrus masažus bei kitas
grožio procedūras).

To džiaugsmo čia į valias, nupsrendėm pasidžiaugti ir
mes, tiesa, ne nardymu, bet paprasčiausiu snorklingu (čia kai su kauke ir
vamzdeliu plaukioji).

Programa buvo daug žadanti, bet nepasisekė su oru,
kažkaip gali atsitikt, kad vanduo susidrumsčia ir nieko nesimato. Bangos kažkur
ne iš ten banguoja. Nepaisant pagrindinės atrakcijos stygiaus, visas
pasiplaukiojimas praėjo smagiai, viskas dėka labai jau gražių salų salelių,
palmių uolų ir t.t.

Dar plaukiojom specialia plastikine kanoja po atvirą jūrą,
visai nieko, pats tas, kad pasijusti mažmožiu dideliam vandeny.

Viena saliūkštė
ypač graži, nes yra kaip išgraužtas obuolys, viduje jos ežeras, sūrus kas be
ko, bet ežeras, aplink telkšo jūra. Aišku, kad tas ežeras yra ta pati jūra, bet
čia esmė tame, kad ji prateka povandeniniais kanalais ir iš viršaus nesimato
jokio ežero šaltinio.

Labai gražu. Bet ten parkas su specialia priežiūra, todėl
vaikščiot galima tik ten kur nutiestas takelis ir negalima maudytis. Nors kaip
tik čia pasiplaukiot būtų buvę pats tas, bo vanduo skaidrus ir plaukioja
visokie žuviokai su ežiokais.

Nors ir paklotu takeliu, bet kelias nelengvas,
kaip ir visai nelengvas turėjo būti statybinikų darbas – negriauntant natūros
statyti kultūrą, t.y. laiptus. Dėl to ir smagu, nes reikia pralysti pro siauras
olas, kur nusipenėję nepralenda, reikia lipti laiptais, kur silpni diedai
neužlipa.

Na, o mes, kaip kalnų galiūnai, viską apibėgom kelis kartus. Labai
jau gražu. Tik kas užkinsa – tai žmonių kiekis, sala miniatiūrinė, o visos
baržos priplaukia vienu metu, tai ir visi žmonės braunasi vienu metu. Ir penkiais
kvadratais pliažo dalinasi vienu metu.

Tai ir buvo prasmingiausia diena Koh Samui, sausio
6 d. nuplaukėm į Koh Phangan.
Šita sala vadinama Tailando Ibiza, suprask, čia
marios alkoholio ir marios ištvirkusio jaunimo šampano putose. Kas tiesa – tas
ne melas. Kur kas mažiau civilizuota, nei Koh Samui ir ne vieno nusmurgusio
diedo su tailandiete už parankės. Ir viskas pigiau. Gyvenom tikrai karališkai,
turėjom gražų namą ant kalno ir jei bent kartą būtume atsitraukę užuolaidas – matytume
gražią jūrą už gražių palmių.

Iš tikro, visa ibiza vyksta tik vienam paplūdimy,
kitur gali miegot kaip vaikas, ritmas saloj labai lėtas. Išsirinkom
strategiškai teisingą vietą, arti tusofkės, bet ne per arti. Ir vėl neveikėm
nieko, viešbuty buvo WIFI prieiga, tūkstančiai piratinių filmų kopijų ir
pusebėdiška biblioteka (beje, knygom buvom pasirūpinę iš anksto).

Tad, kadangi
turėjom tikrai gražų ir labai vaizdingą paplūdimį, didelė ir žiauriai karštą saulę,
tad ištisas dienas nieko neveikėm, tik gulėjom pliaže, skaitėm knygas, vakarais
žiūrėjom piratinius filmus.

Na, gal ne visus vakarus.. po kokių trijų dienų
išsijudinom žiurėti, kur ta ibiza. Malėmės malėmės, nieko neradom, bet jei jau
atėjom, pamanėm, kad reik išgert po kokteiliuką. Visas veiksmas vyko tiesiog
pliaže, kur šen bei ten pristatya plastmasinių kėdžių, visai garsiai ir visai
iš gerų kolonkių rėkia tokia, neva, klubinė muzika. Ir dar pilna mažulyčių
kioskelių, kurie ir pardavinėja ,,koktelius“. Reikia paaiškint, kas tas ,,kokteilis“,
t.y. toks kibirėlis, į kurį sudėta pvz. 250 cl degtinės buteliukas ir du maži
sulčių pakučiai. Arba ta pati tapla brendžio, romo ar bilia ko ir skarbonkė
kolos, redbull ar bilia ko iš tos serijos. Kai išsirenki „kokteilį“, pardavėjas
prikrauna į kibirėlį ledo, supila alkoholį su limonadu, įdeda keleta šiaudelių
ir vualia! Kol gėrėm pirmą (bet ne paskutinį) kokteilį po truputį, po truputį į
pliažą ėmė slinkti žmonės. Prislinko labai daug ir buvo party. Su ugnies
žaidimais, garsia muzika, šokiais ir visokiais pokiais… Po x vnt kokteilų
paryčiais nusibaladojom namo J…(ar kada teko važiuoti taxi – mopedu ir dar tryse?).. Sekanti diena
buvo visai sugadinta, todėl programoje vėl: jūra, knygos, filmai…

Ryšium su tuo, kad čia saloje daug tusofkės, o
tusofkėj reikia labai gražiai atrodyt, saloj pilna drabužių (ypač pliažinių
apdarų: maudymukų, lengvų suknelių ir bliuskų, šliopkių, šortų ir pan), tiek
moterims, tiek vyrams bei visokio plauko dailinimosi salonų. Gali pasidaryt kaukolės
tatuirofkę ant peties ar bilia ką su savo plaukais ant galvos. Kad ir prispinti
dredų. ,,Kodėl gi ne?“ – pamanė Danielius. Jau kurį laiką jo galvoje šmežavo
mintis auginti plaukus iki tol, kol galima bus susivelti dredus natūraliai, o
čia, be jokios mėnesius trunkančios plaukų auginimo kankynės, viską galima
pasidaryti per sąlyginai trumpą laiką. Po pusantros valandos kančių, Danielius
jau galėjo džiaugtis dredais, nors ir netikrais.

Procedūra visai paprasta: teta
paima sintetinį dredą, ir su vašeliu įkabiną tau į plaukus. Toliau, jei tau
patinka šukuosena, ataugusius plaukus pini tuo pačiu principu.

Na, šukuosena
gal ir nieko, bet galvą plauti sunku, visai nepatogu miegoti, maudytis ir šiaip
gyventi, todėl dredai ant Danieliaus galvos gyveno neilgai. Teta tailandietė
viską nuskuto ketviru numeriu.

Tiek tos naujos šukuosenos.
Daugiau visiškai nieko prasimgo Koh Phangane
nenuveikėm, gražus pliažas ir taip atima daug jėgų.

Tiesa, galim mestelt kelias
knygų ir filmų recenzijas…Jokių recenzijų aišku čia nebus. Nedirbti susirkom.
Sausio 10 dieną išvažiavom į Bankoką. Kelias buvo tolimas, bet pasisekė
pataikyt ant normalios agentūros, tad tiek keltas, tiek autikas buvo gražūs ir
patogūs.

Baladotis teko virš 700 km, visus juos padarėm tą pačią dieną, tad
vėlai vakare iššokom iš autobuso kažkur Bankoko pakrašty.

9 thoughts on “Dvi salos Tailande – Koh Samui ir Koh Phangan

  1. Noriu padekot uz varga rasant sita bloga. Pries ~savaite atradau sita adresa ir tada… kazkur dingo naktis.
    Tikrai.
    Prisedau apie 01h, o kai skaiciau apie naujuosius Tailande, jau buvo 6h ryto. Nebijokit, neturiu problemu su skaitymu. :):) Tiesiog nuspresdavau nueit pasidaryt arbatos ar valgyt – taip idomiau skaityt.
    Labai prikolna rasymo forma, keli issireiskimai taip patiko, kad net pavartoju kartais (kaip antai "ir tada atsitiko rytas"). 🙂
    Nors lyg pastebiu nuotaikos blogejimo tendencija ir vis didesne kritika tam bei anam, taciau tai yra normalu, zinant, kiek laiko jau esate kelyje.
    Sekmes toliau, labai lauksiu nauju irasu.
    Aciu,
    Paulius 😉

  2. su kompanija draugu ruosiames pavasari keliauti i Tailanda – keliom dienom i Bankoka ir i Koh Samui… ir netycia atrandu tokius issamius,idomius ir "sviezius" jusu pasakojimus ir dar su nuotraukom…Super…nuorodas issiuntinejau visiems! Aciu!

  3. na gerai, pribrendo reikalas ir man truputi pasakyti kazka. 🙂 dirbu su Jurga, ir kazkada seniai bekalbant ji uzsimine… ir pasake sita adresiuka. tada dar judu po europa maklinejot. tai va nuo tada, saziningai mazdaug kas dvi tris dienas pracekinu, ar nieko naujo ner 🙂
    beda ta, kad as apie tokio pobudzio keliavima vis galvoju ir galvoju. ir galvoju. ir nesiriztu.
    anyway, rasot nerealiai, smagu ir linksma skaityt, ziuret – aplodismentai!!!! 🙂 ale kartais iki asaru susijaudinu ir galvoju, kaip cia isdrist ir man taip, m????

  4. labai dekojam uz komentarus ir dziaugiames, kad turime skaitytoju ne tik is draugu, giminiu ir artimuju rato:)
    To E. – lengviausias budas sekti blogo naujienas per RSS (zr.blogo desinej pusei).

  5. Pats geriausias blog'as is visu. Uztikrintai. Saunuoliai, bent Lietuvoje lygiu neturit, ir del blogo, ir del pacios keliones, pasiryzimo!

Leave a Reply

Your email address will not be published. Required fields are marked *