Malorka, skersai ir išilgai

Palmoje turėjom išnuomotą Opel Corsą, lygiai tokių pat charakteristikų kaip ir Fiatas, todėl buvo įdomu palygint kas geriau. Išvada įsipiršo pati ir labai greitai, kai pasirodė, kad Corsa turi didesnę bagažinę. Taigi Opelis geriau nei Fiatas.

Saloje praleidom penkias naktis, visą laiką praleidom gamtoje arba paplūdymiuose, be elektros ir juo labiau interneto, dėl to ir vėluojam su blog‘u. Apie Malorką žinojome ne daugiau nei tai, kad čia populiarus kurortas. Sužinojome, kad čia taip pat yra kalnuota, kalnai visai aukšti, ne Aplės aišku, bet aukšti, serpantinai taip pat smagūs.

Dabar apie ,,virtuvės“ kriauklę. Labai įdomus dalykas Malorkoje yra „makulatūros“ pakrantės. Yra kažkokia žolė, kuri auga vandenyje, tarp kitko sutinkama tik Viduržemio jūroje. Štai Baltijos jūra krantą išmeta gintarą, todėl yra vadinama gintarine jūra, Viduržemio jūra išmeta tas žoles (kur kas gausesniais kiekiais nei kad baltija gintarą), jos sudžiūna ir atrodo kaip smulkinta, perdirbumui paruošta makulatūra. O vaikštant jausmas tarsi vaikščiotum po lengvai presuotas popieriaus atraižas. Todėl Viduržemio jūrą vadinkime Makulatūros jūra.

Be makulatūros ant kranto dar sutinkami nenustatytos organinės kilmės, dviprasmiškai atrodantys, kažkokių žolių dariniai, kurie puikiai tarnavo kaip virtuvinės kempinės. Dėl dvipramiškos išvaizdos, praminėm šitUs rutulius kukurbezdaliais. Taigi pasitaisykim – nakvojom prie Makulatūros ir Kukurbezdalių Jūros.

Dienas leidom važinėdami gražiom vietom, kurių pavadinimo net nežinom.

Naktį prieš išskrendant į Madridą nutarėm praleisti oro uoste,
nes skrydis anksti ryte. Išsikrovėm daiktus iš mašinos, susipakavom, kelis kart
patikrinom ar viską išsiėmėm. Metas jau buvo vėlus, todėl automobilių nuomos
firma jau nedirbo, raktelius reikėjo tiesiog įmesti pro tam reiklaui padarytą
skylę duryse. Kai tik įmetėm raktus, prisiminėm, kad mašinoje vis tik palikom
akinius nuo saulės. Akiniai nėra iš maksimos, todėl skirtis buvo visai gaila.
Ir čia reiklalas išsisprendė maždaug per valandą, suradom nuomos firmos
darbuotoją, kuris sutiko atrakinti duris ir pasiimti ką pamiršom. Taigi naktis
oro uoste ir skrydis į Madridą 7:25. Prabudom apie 6 ryto. Padarėm Check-in. Papusryčiavom. Per gerą pusvalandį (kadangi baisingos eilės) praėjom apsaugos postą. Atėjom iki lėktuvo vartų 7:20. Taigi, pavelavom į lėktuvą.

Mums beliko pasikeisti bilietus į vėlesnį skrydį po trijų valandų. Procedūra yra tokia: grįžti prie įėjimo, pasiimi savo neišskridusius lagaminus, darai Check-in (t.y. jei lėktuve bus laisvų vietų – išskrisi, jei nebus – lauksi toliau), praeini apsaugą ir lauki. Po trijų valnadų skrendančiame lėktuve neatsirado laisvų vietų, sekantis reisas apie septynias. Visa laimė, kad vakariniam reisui pakeitė vietų skaičių lėktuve ir atsirado dar trisdešimt laisvų kėdžių. Jei nebūtumę tiek prasitasę tam, kad išskristi ir nebūtumę labai laimingi dėl to, kad išvis išskridome, tai būtume atkreipę dėmesį, kad lėktuve sutalpinta tiek žmonių, kad sedėti pakankamai sudėtinga, o ir kojos nelabai kur telpa. Bet svarbiasia yra tai, kad atskridom.

5 thoughts on “Malorka, skersai ir išilgai

  1. Mde 🙂 Su nuotykiais, bet tokios jau tos keliones 😉

    Gerai rasot, puikiai susiskaite su buteliu alaus.

    Linkejimai Vincui! Anam ziuriu kaip visada, koks nors skausmingas ivykis nutinka :))

  2. Sveiki!!!!

    <br>labai issigandau, kai pamaciau ta nuotrauka, kuri man primine kadra is tom tykver filmo \"princese ir karzygys\". abu, susikabine rankom, skrendate nuo kazkokiios atbrailos i debesis. zodziu, nesokinekit is taip aukstai, nes dar kelione pries akis:). o tie kukurbizdaliai ar kaip ten jus juos pavadinote, beje, labai tinka ir sau, ne tik indams plauti. vietoj kempiniu juos, kiek girdejau, naudoja. Sekmes, biciuliai, nekvailiokit ir nekartokit seklos klaidu. ar siandien rishites galvas, solidarizuodamiesi?

    <br>aciuuuuuuuuuu uz siuntini:). norim ir jumi atsiusti lietuvisku suvenyru (gintareliu kokiu danieliui ir lashinuku grazei), tai pasakykit adresa, kur artimiausiu metu busit:)))))

  3. O kiek reikejo primoket, kad galetumet skrist velesniu reisu, pavelavus i pirmaji?

  4. nieko nereikėjo, bet čia žiauriai seniai buvo, jau net tų aivialiniju nebėr

Leave a Reply

Your email address will not be published. Required fields are marked *