Malavio vanduo

Zanzibaro rytuose viso praleidom tris naktis, veiklos neperdaugiausia, bet tą kart mums poilsio ir tereikėjo. Dienotvarkė labai paprasta – atsikeli, pusryčiauji, guli prie vandenyno.

Rugsėjo 25 d. keltu persikelėm į žemyną, kur niekuo neišsiskiriančiame kempinge nakvojom. Kitą rytą laukė ilgas kelio gabalas, kartu ir atsisveikinimas su Tanzanija, dabar tikslas – Malavio Respublika.

Rugsėjo 27 atidardėjom iki Malavio, šlovė sunkiai dirbantiems LR diplomatams – iš viso autobuso vizų reikėjo tik mums ir mergaitei iš Pietų Korėjos. Kvaila reikalo
dalis yra netgi ne ta, o tai, kad mes esam apsilankę Malavio ambasadoje Briuselyje,
kur jie mums negalėjo padaryti vizos, bo neturėjo lipdukų, kuriuos jie kaip vizas klijuoja į pasą, vietoj to jie mums davė oficialų raštą su kuriuo ir atėjom pas pasieniečius. Pastarieji lipdukų išvis neklijuoja, todėl išrašė dar kitą raštą su kuriuo reikia apsilankyti migracijos tarnyboje ir ten galiausiai tapti legaliu svečiu Malavio Respublikoje. Kai pasiekiame pakankamo dydžio miestą, kuriame yra reiklaingas ofisas, kol likusi grupės dalis žvalgėsi ir
bimbinėjo savais reikalais, mes beveik dvi valandas praleidom minėtoj tarnyboj
pildydami dar kelias migracijos formas, kur nerealiais greičiais ir
apsisukimais apdovanotas darbuotojas mums įklijavo reikalingus lipdukus.

Jei Malavyje prie taves prieina juodžius su įprastais klausimas „how are you? where are you from? what‘s your name? etc.“ tai nebūtinai reiškia, kad jis ko nors iš taves nori, ar ketina įbrukti kokį nerealiai reikalingą niekniekį, pilnai gali būti, kad žmogus tiesiog užsimanė paplepėt. Aišku, tokių yra mažuma, dažniausiai ateina paplepėt apie nepaprasto grožio vielines apyrankes, kurių bent penkias jie nori kad tu nupirktum, tada „I‘ll make a god price for you my friend“. Bet pasitaikė ir šiaip žingeidžių vietinių, kurie užkalbino vien dėl to, kad jiems įdomu, kuo Europa skiriasi nuo Malavio. Platus klausimas, tad ir su atsakymu teko užtrukti.

 

Pagrindinė turistų trauka Malavyje – to paties vardo ežeras, kuris dengia penktadalį šalies teritorijos ir yra vienas didžiausių gėlo vandens telkinių Afrikoje. Mums tai buvo didžiausias ežeras, kurį kol kas teko matyti ir liesti.

Vizualiai nelabai skirasi nuo jūros – tos pačios bagos, lygiai taip pat nematyti kito kranto, tas pats smėlis krante. O štai kai maudaisi tai labai keista, nes bala
labai didelė, o akių negraužia ir odos netraukia. Prie savo gėlo vandens
privalumo ežeriokas turi ir trukumų – krokodilai, begemotai ir pats geriausias
– Schistosomiasis, dar kitaip Bilharzia. Šitas plika akimi nematomas parazitas gyvena geluose telkiniuose, pagrinde nejundančiam vandenyje. Šio parazito gyvenimas, kaip ir visų parazitų – įvairus ir nenuobodus, nes dažnai tenka keisti šeimininką, paskutinį gyvenimo etapą pastarasis praleidžia didelių žinduolių kraujyje. Idant atsidurtų organizme, pirma jis turi trumpo plaukelio (mažulytė kirmelytė) pavidalą, kuri gali prasikasi didelių žinduolių odą ir ten padėti kiaušinių, kurie po kiek laiko išsiperia ir suėda visą kraują. Tada žinduolis nugaišta, nes niekaip negali gyventi be kraujo. Taigi tokie kirmeliukai gyvena ir Malavio ežere, tik už kelių dešimčių kilomentrų, nei apsistojom mes ir bent jau kol kas toj ežero pusėj niekas jokių kirmelių neaptiko.

0 thoughts on “Malavio vanduo

  1. Tai taip ir nesupratau, lauktuvių gausim vielinių apyrankių ar kirmėlyčių? 🙂

    P.S: Skaipe kai būsit, palikit kontaktini meila, bo nežinau katruo dabar naudojatės.

  2. Skaipas prabanga tolimam uzsienyje:)

    viezo:

    Danielius – danielius (eta) dtiltas.lt

    Grazina – pemulux (eta) gmail.com

    Tikiuosi perskaitysi 🙂

Leave a Reply

Your email address will not be published. Required fields are marked *