Kultūros iš sielos išvietė – šventa pamazgų duobė. Varanasis

Vienas seniausių gyvų miestų
pasaulyje, skaičiuojantis trečią tūkstantmetį nuo neatmenamų laikų, kuomet
kažkas pakeverzojo vardą „Varanasis“ savo užrašuose. Šitoj proto, minties ir
sielos ramybės karalystėj praleidom tris naktis, skaičiuojant nuo spalio 22. Miestas
tapęs įkvepimu daugeliui, didžiausias švietimo centras visoje Azijoje, miestas,
kuriame žmonės nušvinta skaisčiau už patį Budą ir pargrižę namo atidaro jogos
centrus. Miestas per kurį teka Gangas, upė – motina, gyvybės pradžia ir visa ko
maitintoja. Štai šitam mieste primą kart pamatėm, kad galima šikti tiesiai ant
šaligatvio užpakaliu į gatvę. Vien nuo vaizdo pro mašinos langą siela pakyla
aukščiau kūno. Šitam mieste pirmą kart iš arti pamatėm ūmiškai lėtiniu
hemarojum išraizgytą karvės subinę. Šiam mieste gatvėse laksto šunys iš pirmos
„Rezident Evil“ dalies. Šitam mieste oro užterštumas viršytas tiek kartų, kad
nė neverta skaičiuot, bo per smogą prastai matosi skaičiai.

Nepretenduojam būti
politiškai ar religiškai kultūringais, gerbiam kultūrinius skirtumus ir turim
savo nuomonę, kuri yra subjektyvi. Tie, kas nušvito ir „rado save“ Varanasio
Gange, tegul geriau eina į izoterinį knygyną ir nusiperka knygą apie šambalos
paslaptis, tyliai ištaria „om“ ir užsidaro jogos pratimų salėje lotoso pozoje.

Čia
toliau tęsis pasakojimas apie Varanasį ir pagrindinai bei šventai įdomų dalyką –
Gango prieplaukas. Kiekvienas save gerbiantis macharadža turi prieplauką Gange.
Ir visos jos labai gražios ir t.t. jei užimiršti, kad plauki valtimi daugiau
nei 5 tūkst. kartų užterštumo normas viršijančiam vandenyje. „Ah, tie debilai
baltieji“ pamanė valties irkluotojas, pasėmė rieškutėmis vandens ir pakišo
mums: „žiūrekit, koks skaidrus vanduo, j
ūs vis dar tikit, kad jis nešvarus?“. Kaip
gali abejot. Juk matosi, kad vanduo skaidrus. O jei abejoju ar neesu pusgalvis?
Iš pasakojimų žinojom ir tai, ką dar pamtysim Gange.

Konkursas! Prizas tam,
kas atsakys kas per dūmai nuotraukoje. Visi žinom, nebūna dūmų be ugnies, tad
telieka atsakyt kas ten dega…

….žinoma, kad lavonai,
kas gi daugiau galėtų būti. Nuotraukoje malkinis krematoriumas po atviru
dangumi. Etinis klausimas dėl nuotraukos pasistojo, bet jei tai yra Varanasio show
turistams, matyt, kad niekieno rimties nesudrumsim. Teko girdėt, jei esi tiek
nesveikas, kad kankina noras turėti nuotraukas iš visai arti, tai sutvarkoma už
4-5 tūks. rupijų (~240 – 300 LT).

Grįžkim prie dūmų ir prie
ugnies. Kremavimas derybų objektas, kaip ir malkų kiekis reikalui. Išgaruoti iš
šio pasaulio ant malkų yra geras fasonas, o elektriniam ir uždaram pečiuje –
blogas. Moterų į procedūrą neleidžia, nes įprastas reikalas, kad įšoka į krosnį,
arba ant laužo, jei buvo pasirinktas prašmatnesnis kremavimo variantas. Bet net
pasirinkus malkas ir atvirą orą bei sumokėjus brangiau, kiek bevartysi lavoną –
visvien gerai nesudega, arba reik ilgai laukt, kiti žmonės eilėje nebus
patenkinti, todėl taupant laiką dubens ir krūtinės kaulų nuodegulius kartu su
pelenais meta į Gangą. Bet aišku, kad yra vienas „bet“. Net ne vienas, o trys:
vaikų iki dvidešimties metų kremuoti negalima, taip pat negalima deginti nėščių
moterų beigi šventikų, todėl tokius negyvėlius gerai suvynioję ir į maišą
prikišę akmenų meta į Gango dugną. Kaip gerai besuksi, po kelių mėnesių visvien
iškils, todėl yra kas viską surenka ir nutempia į kitą upės krantą, šį kilnų
darbą atlieka šventikai. Kitam krante ne mažiau kilnų darbą atlieka šunys,
paukščiai ir visi kiti, ką domina nešviežiena. Šventiko gi darbas – nukirsti
galvą ir užkasti ją keliom dienom purve – reiks suprast – konservavimas.
Praėjus laikui, tas pat šventikas iškasą savo rūpestį, užmauna ant bambukinės
lazdos ir nusineša šventyklon. Taip, tai XXI amžius ir dar kartą taip, čia Indija.

Čia perpasakota tai, ką
girdėjom iš valties irkluotojo, patys jo teiginių netikrinom (na, krematoriumą
ir lavonus matėm), todėl gali būti, kad viso šito nereikia priimti daugiau nei
už pletkus. Juk viskas gali būti ir dar blogiau, gal poto tas galvas suvalgo…

6 thoughts on “Kultūros iš sielos išvietė – šventa pamazgų duobė. Varanasis

  1. xexe, geras pastebejimas 🙂
    Grazke tu ten atsargiai. Ir tu geriau, kaip ir tavo draugas,
    zolytes valgyk :))

  2. Normaliai, normaliai, koks skirtumas kokią ten mėsą ėst – ar žmogaus ar avies, vistiek lavoną valgai 🙂

  3. As ketinu apzvelgti Indijos epiloge kai kurias smulkmes, tarp ju ir sita burgeri 🙂
    Vietoj mesos kotleto, ten viduj toks dalykas kuri arabai vadina Falafel. Visai geras burgeris 🙂

  4. Siaip jau, pagal induistu religija, draudziama fotografuoti ceremonija kai deginami mirusieji, ir tai laikoma didziule nepagarba. Jeigu ir nusizengi siai nuostatai, grazu butu bent jau nepublikuoti tokiu nuotrauku bloge 😉 O siaip jusu kelione seku (ir pati netrukus planuoju metams pasibastyti po kita pasaulio krasta) ir linkiu sekmes.

Leave a Reply

Your email address will not be published. Required fields are marked *