Pats geriausias medis Indijoje

Spalio 25 diena ir mes
kaime vardu Bodhgaya. Kaimas labiau primenantis kokytai budistiško Taize
variantą ar biliakokią internacionalinę religinio susibūrimo vietą. Reikalas
tame, kad čia yra ta vieta, kur ponas Sidharta, kurį laiką pameditavęs, nušvito
taip skaisčiai, kad tapo Buda.

Kartu niekas nesiginčyja, kad ponas Sidharta yra
dievo Višnu persikūnijimas, niekuo nekitoks, kokiu buvo Krišna ir dar kiti likę
Višnu užgimimai, kurių dėl išsilavinimo spragų čia neįmanoma paminėti. Taigi ir
tas pats medis, po kuriuo maždaug prieš du su puse tūkstančių metų sėdint
princui Sidhartai ant pečių užgriuvo šlovė žmonių pasaulyje, auga Boghgaya
kaime. Tiesa, ne visai tas pats, nes tikrasis medis jau nuvyto, bet laimingo
atsitiktinumo dėka budistai nuo originalaus medžio skiepo jau buvo užsiauginę
kitą Bodhi medį Šri Lankoje, tad nuvytus pačiam tikriausiam, jį vėl pasodino iš
naujo, šį kart atvežę sodinkuką iš Šri Lankos. Įžymusis medis aptvertas ne
viena stambia tvorele, tik niekaip negalėjom suprasti, kodėl ta tvora
apkarstyta skudurais taip, kad net medžio kamieno nesimato.

Bent jau žinojom,
kad už uždangos slepiasi sostas, pastatytas toje vietoje, kur kadaise žolę
lietė princo užpakalis. Šalia pat sosto išdygo ir šventykla, senovinė ir
didelė, bet akivaizdu, kad išorinis blizgesys budistams nė motais, todėl viduje
visai nieko nėra, išskyrus žymaus pono statulą. Aplinkui šventyklą pažymėtas
beveik kiekvienas Budos žingsnis, kaip ir tai, ką ir kelintą savaitę po
nušvitimo jis darė.

Atvykėliai iš Tibeto, kaip dideli ubagai, turi išskirtinę
galimybę pasitiesti gultus parkelyje ir nakvoti po atviru dangumi tokioje
šventoje jiems vietoje.

Čia pat ir šlykštus prūdas su šlykščiomis žuvimis. Tai
simbolis ir kartu paminklas laukinei gamtai, pagrinde didelei kobrai, kuri,
pasak istorijos, paslėpė Sidhartą nuo žaibo ir lietaus anam medituojant.

Kaip
bebūtų apmaudu, šventumo nepajutom, to, kad gyvenimas yra kančia (kaip kad
skelbia pirmas budismo punktas) čia neišgyvnom, negalima sakyt, kad nė vienasnemėginom. Vienok, tikrai įdomu pabimbinėti po budistų Meką.

Daugiau kaime nieko ypatingo,
viskas įprasta – karvės, šunys, šlapimas ir srutos.

Sekanti stotelė, kartu ir
finišo tiesioji Indijoje (Spalio 28) – Shantiniketan, vėlgi kaimas, šį kart ,,nepaprastai
įdomus“ tuo, kad jame gyveno Indijos himno autorius, daugelio stebuklingo
grožio poezijos kūrėjas, Nobelio premijos laureatas literatūros klausimais,
Anglijos „ser‘o“ titulo protesto vardan atsisakęs veikėjas, štai toks visoks
koks ir anoks labai svarbus žmogus. Lankymosi dieną jo vardo muziejus buvo
uždarytas, miestelio universitetas taip pat uždarytas, tad visiškai nieko
neveikėm.

Išskyrus tai, kad eilinį kartą pabuvom didele atrakcija vietiniams prekeiviams
ir indų tautybės turistams.

Vienintelis geras dalykas šiame kaime buvo tai, kad
ši vieta yra švariausia ir estetiškiausia, kurioje buvom apsistoję iki šiol. Pramoga,
kurią turėjom
neišeidami
iš ,,viešbučio“ teritorijos – vietinės genties šokis beigi dainos. Ir viena ir
kita (šokis, dainos) vargu ar verti savo vardo, bo reikia gerai apsinešt, kad
ritmas iš kiekvieno būgno ir burnos susigulėtų į kažką, kas vadinama melodija. Labai
panašu į bet kur pasaulyje gatvėmis lakstančius raudonskudurius krišnaitus ir
jų skleidžiamą triukšmą.

0 thoughts on “Pats geriausias medis Indijoje

Leave a Reply

Your email address will not be published. Required fields are marked *