Dužę lūkesčiai ir prarastas laikas – Macau

Kas per šūdas yra tas Macau – sunku apsakyt. Tenka
priimti šitą iššūkį ir nustūmus sunkumus vistik
pamėgint brūkštelt kelias eilutes.


Macau – tokia pati pusiau autonominė
teritorija, kaip ir Hong Kongas. Macau vizitkė, kuria miestas pristatomas
kelionių giduose ir pan. – rytų Las Vegas. Štatuose dar nebuvom, todėl lygint
negalim, čia esmė ko tu tikiesi išgirdęs „Las Vegas“. Milijonai kazino,
pramogos, svaigulys ir linksmybės. Na ar kažkas tokio. Macau yra kazino,
nemažai (koks trisdešimt) ir jie baisingai dideli, pastatų architektūra
idiotiška, neskoninga ir griozdiška. Iš pradžių užeiti į kazino nedrįsom, nes viduje
labai jau viskas ,,prabangu“, tviska ir blizga.


O iš esmės Macau atmosfera yra panaši į kokį
nors filmą postapokaliptine tematika. Gatvės tuščios, tamsūs dideli namai,
kontrastas jiems – tarsi bereikalingai žibančios kazino neonkės, tušti
atrakcionai, kurie regis turėtų virpėti nuo vaikų, vienišas popkorno pardavėjas
vidurį gatvės, tušti, be nė vieno gyvo lanytojo barai, tetrūko tik gatvėmis besiridenančių
krūmų kamuolių. Apėjom visas kelionių gide nurodytas vietas pramogai ir visur
tas pats – viena kita praslenkati žmogysta.


Nieko kito neliko kaip tik dirstelt
į paskutinę gide nurodytą vietą – kazino. Ten mes juos visur ir radom.
Besigrūdančius prie stalų, besitaškančius žetonais, išprotėjusiom akim ir
neįskaitomais veidais šalia banko automatų (skirtingai nei Lietuvoje, čia
kazino prifarširuotas banko automatų. Čia, matyt, tam reikalui, jei pritrūkai
grynųjų kai tik pradėjo sektis). Kazino į kurį užėjom pasirodė esąs
milžiniškas, kaip koks vp akropolis Vilniuje ir visur tik lošimų stalai ir
automatai. Kelios greito maisto kavinės išalkusiems lošikams. Jei jau atėjom,
reikėjo ir palošt, stalų žaidimų nesupratom, o ir statymai prasideda nuo 5 EUR
– nereikalinga rizika šiam kartui, sugrudom po 2 EUR į lošimų mašinas (kurios
priima banknotus, kliento patogumui) Gražina kažkaip laimėjo 20 EUR, tai mes ir
išėjom su tuo laimikiu.
Maistas Macao tiesiog nuostabus, pasirinkimas
arba kažkokios jūros utelės su vėžliais arba makdonaldas.


Kita vertus neblogai
yra valgyti ir gatvėje, jie čia masiškai kepa skanius sausainius, bet sunku
vien jais gyvu būti. Dar kepa mėsos lapus, viens iš mūsų bandė – visai nieko, kiek saldu,
todėl kaip ir sausainiais – gyvas nebūsi.


Ką gi … o kuo tas makdonaldas toks
blogas?
Pagrindinė miesto atrakcija (pagrindinė po
kazino) bažnyčios kurią subombardavo japonai griuvenos. Su derama pagarba aplankėme.


Dabar apie viešbučius. Pradėkim nuo to, kad
internetu ko nors pigenio nei milijonas už naktį susirasti nėra įmanoma, o jei
ir rašai emailus į kokius viešbutukus, niekas neatsako. Nakvynė Macau brangi,
nes beveik nėra pigių viešbučių, apsitojom visiškoj skylėj, kambariuke iš kurio
galima laužti kažkokį meną apie neturtą ir skurdumą ar panašiai, lubos bendros
su likusiais patalpos kaimynais, o sienos iš kartono.


Ne to matėm,
neišsigandom. 9 EUR už naktį per abu – stiprus argumentas. Gyvenom antram
aukšte. Po nevykusio pasivaikščiojimo grįžtant vakare savo skylėn, paaiškėjo,
kad čia ne tik viešbutis, bet ir kurvynas, džiugu tik tai, kad klientai
aptarnaujami pirmam aukšte. Visko matėm, bet kurvyne nakvoti dar nebuvo tekę.
Visada būna pirmas kartas. Garsų jokių nesklido (gal verslas blogai ėjosi), išsimiegojom
gerai. Antra diena niekuo nebuvo geresnė už pirmąją.


Visa bėda ir laiko
tempimas šiame mieste vyko tik dėl to, kad lėktuvo bilietus turėjom 17 dienai,
tad nori nenori turėjom iki to laiko trintis kažkur aplink kazino namus. Tiesa,
kurvyne dviejų naktų buvo per akis, nusprendėm pasieškot kitos vietos, kur nors
arčiau oro uosto. Pusę dienos tampemės kitam rajone, taip vadinamose Macau
salose, rezultatai beviltiški, kaip ir beviltiškas yra architektas (-ai), nupaišęs
tris griozdiškus viešbučius kurie ir buvo vienintelė vieta apsistoti. Bet užtat apsilankėm nerealiam pliaže.


Teko grįžti atgal, kur susiradom 2 žvaigždžių
skylę, nors ir be langų (!), bet su ,,vonios kambariu“ bei kitais viešbučio
pričindalais. Netrukus sužinojom, kad ir šita vieta puikiai tarnauja kaip
bordelis. Taip pasisekė, kad tas bordelis buvo tiesiog už sienos … apie antrą
nakties viskas nurimo.
Septintą ryto atsikėlėm ir lėkėm, kiek kojos neša iš šito
„nuodėmingojo perlo, rytų Las Vegaso“ ir t.t. ir pan. Gal po kokių dešimties
metų ten reikalai susitvarkys. Iš tarptautinio Macau oro uosto (kuris visvien
geresnis, nei tas kur Vilniuje) beveik keturiom valandom pakilom skrydžiui į
Kuala Lumpurą. Čia toks miestas Malaizijoje.

2 thoughts on “Dužę lūkesčiai ir prarastas laikas – Macau

  1. labai keista kad nakvynes casino mieste brangios, nes pamenu las vegase galima labai pigiu deal'u surasti puikiuose viezbuciuose, nes savininkai tikisi kad vistiek viska pralosi jo viezbucio vestibiulyje, tai prisivilioja pigiomis nakvynes kainomis;) o kartais buna akcijos ir uz viena doleri gali prabangiam viezbuty pataikyt pernakvot, bet cia reikia ieskot ir gaudyt akcijas;) nors visa tai buvo pries kokius 5 metus, gal jau pasikeite situacija

Leave a Reply

Your email address will not be published. Required fields are marked *