Trumpai apie šiaurinę salą Naujojoje Zelandijoje

Trumpai, nes labai
trumpai buvom ir nelabai ką nuveikėm. Pirmiausia reikia pasakyti vieną skaičių,
t.y. 4 milijonai. Tiek apytiksliai žmonių gyvena NZ. Ir apytiksliai trys
ketvirtadaliai jų gyvena Šiaurinėje saloje, vien Auckland’e (kuris nėra šalies
sostinė) gyvena gerokai virš milijono.
Persikelt į šiaurinę salą užtruko bene
tris valandas, bet akims buvo ką veikt (apie gražumus jau kalbėta). Norint
susidayt geografinį mūsų kelionės supratimą, vertėtų atsiversti prieš tai
buvusį postą apie NZ ir pasekt kelionės maršrutą paveiklėlyje, šiaurinėje
saloje.

Tik persikeli ir
atsiduri Wellingtone – šalies sostinėje. Tad vos tik spėjom susirasti viešbutį
ir išlįsti į gatvę, jau išlėto leidosi saulė ir artėjo tamsos valdovas. Kaip
čia per kelias valandas miestą pamatyt? Ogi niekaip, todėl prasiėjom centru,
tarsi atsižymėdami, kad čia buvom.

Būtų kažkaip akiplėšiška rašyti nuomonę apie
miestą, kuriam pasivaikščiojom vos kelias valandas. Juolab, kad pačiam mieste
yra pasaulinio garso muziejus, o aplink miestą – koks milijonas vietų, kurias
dera aplankyt. Kad jau nėra ką sakyt, tai važiuojam toliau.

Napier kažkoks
keistas miestas. Neva įdomus dėl to, kad praėjusio amžiaus 30 metais jis buvo
visiškai sugriautas žemės drebėjimo. Tada atvažiavo daug architektų ir iš naujo
pastatė, tiems metams labai modernų, miestą. Architektūros stilius vadinasi
“Deko”. O jei iš mūsų skurdžių nuotraukų neišeina susidaryt vaizdo apie stilių,
tereikia įsivaizduot kokią nors Varšuvą ar Vilniaus naujamiestį ir štai jums
“Deko”. Tiesa, Napier mieste, tas “Deko” labai mažas, didžiausi pastatai –
dviaukščiai. Na, nei šis – nei tas.

Toliau, su
begalinai storu savo autobuso vairuotuoju lekiam link Mountain Maunganui
miestelio, kaip iš vietos pavadinimo ir galima numanyti, miestas pavadintas
kalno garbei. Kelias gal ir ne toks tolimas, bet vairuotojui būtina padaryti
kelias stoteles pakeliui, daugiau laiko turintys žmonės išlipa šen bei ten, kur
kažką galima veikti, ką nors žiūrėti. Mes laiko neturim, tad lekiam praleisdami
visas stoteles. Tik kad stabtelėjom trim valandom pusiaukelėje,  be
kokios nos regimos priežasties, na, jei vairuotojas nevažiuoja, nevažiuojam ir
mes. Nusipirkom picą ir kolos, nuėjom prie ežeriuko pietaut. Šiaip tai,
laukinių gyvių, taip pat ir paukščių maitint negalima.

Bet tai gal žuvėdroms
tai negalioja, netokios jos ir laukinės, o ir gyvena uoste kartu su žmonėm. Tad
erzinom paukščius duonos trupiniais, o jie rėkdami vis puolė tiek mus, tiek
vieni kitus. Tai jau galvojom prisižaisim, bus mums Hičkokas…

Bet kaip galima
suprast, likom gyvi. Ir į autobusą nepavėlavom. Po kelių valandų stabtelėjom
eilinėj NZ aukso kasykloje. Šita gera tuo, kad dar turi daugybę brangių metalų.
Žmonės juos kasa ir kasa. Jau labai gilią duobę iškasė. Iliustruojančiai
nuotraukai reikia paaiškinimo: centre matosi sunkvežimis pilnas akmenų, akmenis
kažkaip apdoroja ir randa tai aukso ar sidabro.

Niekaip nesigavo nufotkint, bet
duobė yra gal 300 metrų gylio. Minėto sunkvežimio padanga yra kokių dviejų
metrų skersmens, tad štai kokia duobės gilybė. Bet ne apie tai. Konkrečiai šita
gyvenvietė didžiuojasi tuo, kad visokioms erozijoms ėdant žemę ėmė griūti
miestelio simbolis – pompos namas. Vandens pompa yra būtinas reikalas, jei kasi
auksą, o jei kasi daug, pompa turi būti didelė, todėl jai pastato atsikrą namą.
Tad namas pradėjo griūti…tada išradingieji miestelėnai, ėmė ir perstumė namą
kelis šimtus metrų, idant tas nesugiūtų.

Perstumimas kainavo apie 5 mylikus litų.
Mūsų autobuso vairuotuojo nuomone, tai buvo visiška kvailystė. Mums tai ir
pasirodė nelabai protingas būdas naudoti bendruomenės lėšas, na bet ką tu,
paprastas žmogus iš Lietuvos, čia gali žinoti apie aukso kasimą ir pompas, gal
tas namas išties ypač svarbus.
Jau vakarop
atvažiavom iki Mt. Manganui. Saulė leidosi, nespėjom net ant miesto kalno
užlipt.

Bet ir be to susiradome užsiėmimo. Pirmiausia tai Gražina jūroje rado
gyvų žvaigždžių. Ar dažnai, žmogau, sutinki žvaigždes? Tad kiek pakalbinom,
paklausėm kaip gyvena, ką veikia, kaip jaučiasi būdamos žvaigždėm. Atsakymai
nustebino, tikėjomės žvaigždžių gyvenimas kur kas audringesnis.

Ir išvis greit
pokalbio temos išseko, nelabai tos žvaigždės protingos, ėjom pas avis, tos
gerokai daugiau erudicijos parodė. Iš toli žvelgia mįslingom, paslaptingom
akim, sarkastiškai šypsosi, o priartėjus spiekdamos nubėga. Palabėti
nepavyko…

(Berašant toks
klausimas kilo: šunys – loja, staugia ar inkšti, katės – miauksi, karvės –
mūkia, ožkos – mekena, kiaulės – kriuksi … Klausimas – kaip vadinasi avių
bylojimas? Kol nežinom atsakymo, tegu bus: avys – spiegia).
NZ visos avys
apkirptos žiemos sezonui, tai kokių gražių kudlų taip ir nepavyko pamatyt per
visą kelionę.
Iš ankstesnių
komentarų galima spręsti, kad kažkam prie nuotraukų reikia rodyklės. Tad rodyklė čia – avis yra
iš kairės. Per vidurį žolėje voliojasi dantys. Iš dešinės Gražina.


href=”http://picasaweb.google.co.uk/pemulux/NZNorthIsland/photo#5187805717177747426″>
src=”http://lh5.ggpht.com/pemulux/R_7J0Egex-I/AAAAAAAACdc/DRuuCXtITl4/s800/40d_2803_0296%20%28Large%29.JPG”
/>

Gražinai vakaras
tuom ir pasibaigė, o Danielius neatsilaikė pagundai ir nuėjo į kiną. Meninis
filmas toks nepaprastas, pavadinimu Rambo IV. Byški pajniojasi, per vienus
metus, John Rambo, Rocky Balboa … abiejų po ketvirtą seriją su tuo pačiu senu
Stalone. Gražina neleido pirtik piratinio DVD su Rocky filmu, na bet bala nemate, turbūt, nedidelis praradimas. Kagi, lieka Rambo. Reklama skelbė, kad Rambo IV yra šios gyvos, holivudo iškasenos gyvenimo
pasiekimas, matote, jis pats ir senarijų parašė, pats ir režisavo. Kiekvienas, kas nori sužinoti ko per gyvenima pasiekia steroidinių
anabolikų prisiryjęs diedas gali nueit į kiną ir pasižiūrėt. Bet ar verta? Vistik, vaikystei Rocky ir Rambo atroodė labai kieti bičai. Kaip
ten bebutų, pusantros valandos pagrobtos iš Danieliaus gyvenimo Stalone
nebesugražins.
Toliau maršrute –
Auckland’as. Pats didžiausias miestas NZ. T.y. gausiausiai apgyvendintas. Ir
viskas yra tik dėl to, kad NZ iki šiol neturi aiškios politikos imigrantų
klausimu.

Na, kaip kokie britai, kurie dabar verkia, kad Londoną siaubia
lenkai. Auckland’as verkia dėl aziatų, kurių didelė dalis yra kiniečių, tarpusavyje
sprendžiančių įtakos sferų pasidalijimo klausimus ir taip didinantys
nusikalstamumą. Auckland’e be kiniečių yra pilna arabų, indusų ir dar visokio
plauko grybų.

Tiesa sakant, prasiėjus gatve nelabai jaučiasi, kad esi NZ. Todėl
šis dalykas nustebino. Kitas dalykas, kuris nustebino, tai jaunimo “mados”,
identiškos toms, kurias matėm Sidnėjuje. Aukštoji mada tiesiog gatvėje. Aucklande
buvom kaip tik penktadienį, tad vakare galvojom, nueisim pažiūrėt kaip čia
vietiniai tūsinasi.

Bet taip ir nepažiūrėjom, bo buvom su fliplopais, o su
tokia avalyne niekur, žmogus, eiti negali (nes apsauginis į barą neįleis, jei esi be vakarinės suknelės ar kokių ciro rubų). Tad tik šiaip pasitrynėm šian bei
ten ir baigėm vakarą savo hostelio bare.

Iš Auckland’o laiko
mašina keliavom į Čilę, Santiagą. Įdomus reikalas, iškridom kovo 30 dieną, 18
valandą. Skridom sausakimšame lėktuve apie 13 valandų. Atskridom į Santiagą
kovo 30 dieną, apie 12 valandą ryto. Čia niekur nėra jokios klaidos, čia
kelionė laiko mašina…

7 thoughts on “Trumpai apie šiaurinę salą Naujojoje Zelandijoje

  1. Aga, pritariu jog avys bliauna, nes kaime gyvendama visad girdėdavau taip sakant.

  2. Tai kaip manot, gal Lietuviam NZ butu puiki proga išsilieti ir įsitvirtinti?
    Tautiečiai "sutvarkytu" ir imigrantu problemas žiuuu ir aukso šalelė turi… Gražus vaizai, visa kita 🙂

  3. O nuotrauka, prie kurios prirašyta rodyklė, galėtų vadintis "Dvi šviesiaplaukės" 🙂

  4. Tai avys bliauna…tai nedaug paklydom rasydami, kad jos rekia… 🙂
    10g, manau kad lietuviai migracijos problemu neturi budami nepatrauklus, o nepatrauklus matyt del to, kad megsta issilieti ir svetimo gero gviesiasi, tai gal kaip lietuviau ir bukim Lietuvoj, o ne NZ, Airijoje, Anglijoje, Ispanijoje ar dar kur nors.
    Elvi, nuotrauka dar galetu vadintis tamsiaplaukio dantys :))

  5. laba, is tiesu, kadangi jau senokai sukasi mintys apie NZ, labai sudomino keliones po "aviu krasta" ispudziai ir vaizdeliai. Ar galima butu gauti detlesnes info , kada geriau vykti i NZ, kokios oro salygos, kur geriausia apsistoti, kur ieskoti turu, kiek planuoti papildomoms islaidoms, ar verta nuomotis auto, kokia kuro kaina, kokia maisto kaina ir pan. Zodziu, butume be galo dekingi uz tokius "zemiskus" atsakymus (galima siusti ir tiesiai i el. pasta). Be abejones, linkime smagiu, idomiu ir turiningu kitu kelioniu ir dideliausi linkejimai is Vilniaus, Renata

Leave a Reply

Your email address will not be published. Required fields are marked *