Paskutinis taškas Europoje

Kiek teko girdėti, pagrindis Barcelonos pranašumas prieš Madridą – amžiaus skirtumas. Madridas tapo sostine, berods, tik XVI amžiuje, taigi neturi senamiesčio, neturi baroko, taip pat neturi jūros. Madrido pranašumas – sostinės statusas. Bet pats miestas mums pasirodė mielesnis. Galbūt dydžiu, nes tai tikrai labai didelis Europos miestas, mums, kaip kaimiečiams, 10 mln. gyventojų daro įspūdį. Labai margas naktį, su visais privalumais ir trūkumais. Gražūs ir labai dideli parkai.

Madride nakvojom penkias naktis, keturias iš jų dorme. Absoliuti dauguma kambariokų buvo brazilai. Kelis net įtikinom apsilankyti krepšinio varžybose, žinoma, kartu ir labai malonu, kad jie liko sužavėti. Kitus į krepšinį nepriviliojom, bet priviliojom į ,,Švytūrio“ barą. Po apsilankymo ,,lietuviškame“ bare jie užsidegė noru apsilankyti Lietuvoje. Prieš išvažiuojant iš Madrido vienam brazilui padovanojom marškinėlius su LT simbolika, idant pastarasis galėtų sirgti už krepšinio rinktinę ir mums išvykus (matyt pastarasis patikėtą darbą atliko neįtin gerai, tad tenkinamės kuklia bronza).

Paskutinę naktį praleidom didžiuliam Madrido oro uoste. Šis aiškiai pritaikytas ateiviams iš kosmoso ar žmonėms iš ateities. Ne tik dėl architekrūtinių sprendimų, bet ir dėl to, kad nėradom nė vienos kėdės atsisėsti. Marmurinės futuristinio kosmouosto grindys nebuvo kietos. Trylika valandų didžiuliam ir prašmatniam Airbus‘e ir mes Nairobyje, Kenijos sostinėje.

Eurobasket 2007 Madride

Pačią pirmą dieną jau kilo nesusipratimas su bilietais. Kažkaip idiotiškai atsitiko, kad jie pardavė daug bilietų sudubliavę sėdimas vietas, todėl keičiant abonentą į dienos varžybų bilietus reikėjo laukti, kol jie perspausdins vietas, o tą jie darė ypač lėtai. Nė vienas iš personalo nemokėjo ir nesuprato angliškai, galite įsivaizduoti, kaip reaguoja koks girtas lietuvis iš kurio paiima dešimt
abonentų ir su jais dingsta pusvalandžiui. Buvo daug pykčio ir nesusipratimų. Po
kiek laiko ispanai suprato, kad taip jie užtruks labai ilgai ir nusprendė
leisti į varžybas be bilietų bet su pačiu abonentu. Užtat žaidimas buvo geras, sirgti linksma ir baisiai smagu.

Po rungtynių didelė dalis lietuvių nusėsdavo baruose aplink areną ir gąsdindavo vietinius. Kaip jau tapo įprasta, krepšinio fanai iš Lietuvos yra nebloga atrakcija vietiniams, ispanų vaikai skandavo „Lietuva“ pamatę žmones su mūsų šalies atributika, o ispanai gatvėj visad nusišypsodavo ir sakydavo „respect!“.

Grįžtant prie blietų temos, labai apsimokėjo jų neturėt. Jei pigiausias abonentas į antrą etapą kainavo 180 EUR, t.y. po 60 EUR už kiekvieną dieną, mes
pirkom bilietus iš žmonių po 25-30 EUR. Gaunasi kiek pigiau.

Labai gaila, kad išvažiuojam nepasibaigus čempionatui, niekaip kitap nesigavo susideliot palnų. Tarp kita ko, teko sutikti sirgalių, kurie išskrenda čempionatui nepasibaigus, bo tiesiog nesitikėjo tokio rinktinės pasirodymo kuomet planavo kelionę čia.

Sekanti mūsų stotelė Nairobis Kenijoje iš kur rugsėjo 16 pradedam safari per afrika. Rugsėjo 22 trim naktim sustosim Zanzibare, tikimės ten rasti internetą ir brukštelt blog‘e. Iki tol, bus šiek tiek tylos:)