Stone Town‘as Zanzibare – vergai ir prieskoniai

Rugsėjo 21 d. privažiavom uostą, esantį kartais klaidingai vadinamu Tanzanijos sostine Dar Es Saalam. Didelis miestas su keliais milijonais gyventojų, visi jie yra musulmonai, o kaip tik šiuo metu ramadanas. Turistams tai reiškia, kad moterys turi iki kaklo pridengti krūtine, pečius, jokių trumpų šortų ar sijonų, vyrams taip pat:). Taip pat nuo auštos iki sutemų gatvėse negalima nei valgyti, nei gerti ar
rūkyti. Keltupersikelėm į šiaurinę miesto dalį, kur ir praleidom naktį viename
iš kempingų. Ten pirmą kart susipažinom su Indijos vandenynu. Sekančią dieną dvi valandas keltu kėlėmės į Zanzibarą. Svarbi pastaba – pagaliau atvažiavom į vasarą, vėl normali ir gyvenimui tinkama ~28 laipsnių temperatūra su skaisčia saule.

Zanzibaro uostas, taip pat ir formali sostinė – Stown Town‘as. Bent jau mes nežinojom, kad šitame mieste saulę išvydo Fredie Mercury ir vietiniai labai tuom didžiuojasi. Bet niekur mieste negirdėjom magelio plešiančio „Radiogaga“, gal dėl ramadano. Stown Town miesto ir visos salos istorija – nepavydėtina. Miestas vėtytas ir mėtytas, kariautas – nukariautas, kankintas – prikankintas. Zanzibaras taip pat buvo vergų ir prekybos centru. Labai dideliu centru. Per 200 metų arabai išsivežė apie 600 tūkst. afrikiečių. Visa tai vyko tuo pat metu, kai iš kitos Afrikos žemyno pusės savo kilnią krikščionišką misiją vykdė amerikiniai anglakalbiai ir ispanakalbiai. Kambaryje, kur sėdi Danielius, turgaus dienos laukdavo 55 moterys su vaikais.

Dabar graži Zanzibaro pusė – prieskoniai. Padalyvavom eksukursijoje po prieskonių plantaciją.

Mangai, pipirai, kava, šokoladas, cinamonas, gvazdikėliai, imbieras, bananai, kokosai, ananasai, vanile ir dar viskas, ką pamiršom, auga vienam miške šian bei ten. Sako, kad tokiam miške auga geriausi vaisiai ir prieskoniai. Čia vaikai dirba atrinkinėdami gvazdikelius džiovinimui.

Vakare (22 d.) „must to do“ Stown Towne eiti į jūros gėrybių turgų ir valgyt. Privalomas programas atlikom, maistas buvo kaip tik turistams, t.y. nieko gero, bet esam tikri, kad tiesiog reikia paieškot teisingo kabakelio su fiksuotomis kainomis ir vakaras, kaip ir vakarienė, bus tikrai laimingi. Turgus – turistų finansinio nuskausminimo vieta.

Ngorongoro krateris ir Serengeti nacionalinis parkas

Kartu su Zanzibaru, kuris iš tikro yra tokia pat Tanzanija, kaip kad Škotija yra Anglija, o Baskai yra Ispanija, Ngorongoro krateris ir Serengeti parkas yra pagrindinė Tanzanijos trauka. Ir taip yra todėl, kad tai yra paskutinė vieta (ačiū civilizacijai ir baltiesiems kolonistams), kur vienoje vietoje gali pamatyti tai, kas vadinasi “Big Five”: Buivolas, Raganosis, Begemotas, Dramblys ir Liūtas. Krateris yra vienam kalnų masyve su Kilimandžaru (aukščiausia Afrikos ir trečia pagal aukštį pasaulyje vieta), kraterio skirtumas
nuo Kilimandžaro tas, kad Ngorongoras kažada buvo kalnu, kuris, išveržus
vulkanui, sugriuvo į save.

Krateris turi savo mikroklimatą, tinkantį daugybei gyvių, kuriems nereikia niekur
migruot ir taikytis prie liūčių ar sausros sezonų. Ngoronogoro gyvena apie 30
tūkst. žinduolių, iš kurių pusę šios populiacijos sudaro zebrai ir antilopės Gnū.
Dar yra stručiai, flamingai, liūtai, gepardai, drambliai, begemotai, gazeles ir
panašūs kanopiniai…

Serengeti nacionalinis parkas yra tokia, beveik
15 000 kvadratinų kilometrų viečikė (t.y. ketvirtadalis Lietuvos ploto), ten
gyvena dar daugiau įvairiausių padarų. Dieną visureigiais važinėjomės krateriu,
vakare atvažiavom į Serengetį, kur ir praleidom naktį (18 d.).

Big Five matėm, tiesa nėra buivolų nuotraukų,
nes pastarieji buvo toli ir apžiūrimi buvo tik pro žiūronus. Parke be perstojo
,,pleškinom“, tad dabar turim daug žveriukų nuotraukų, dar krūvą fotkių nutrešėm
iš bendrakeleivių, kurie turėjo prašmatnesnias kameras, nei mūsų dėžutė muilui
pasidėti.